ATEX
Safety
Įžvalgos iš dulkių ištraukimo industrijos
ATEX direktyva ir sauga
Dulkių ištraukimo komponentai plačiai žinomi dėl savo plačių pritaikymo galimybių. Tam tikra dulkių ir kitų medžiagų ištraukimo forma yra neatsiejama gamybinės paskirties įstaigų dalis pasauliniu lygiu. „Formula Air“ yra įgyvendinusi įvairius projektus įvairiose pramonės šakose, tokiose kaip medienos, perdirbimo, metalo, popieriaus, plastiko ir daugelyje kitų. Šiose pramonės šakose gamybos proceso metu dažnai susidaro degių dulkių ir kitų dalelių, kurios gali kelti didelį pavojų darbuotojų ir įrangos saugumui. Todėl svarbu, kad būtų įdiegtos tinkamos saugos priemonės, įskaitant ir prideramą ATEX direktyvos reikalavimų išpildymą.
ATEX direktyva
ATEX direktyva - tai 1994 m. Europos Sąjungoje priimtas taisyklių rinkinys. Direktyvos tikslas - užtikrinti įrangos ir darbuotojų saugumą potencialiai sprogioje aplinkoje. ATEX reiškia „ATmosphères EXplosibles“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „sprogioje aplinkoje“. ATEX direktyvoje išdėstyti bendrieji saugos reikalavimai įrangai ir apsaugos sistemoms, skirtoms naudoti pavojingose zonose. Šiame dokumente taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip klasifikuoti šias zonas.
ATEX zonų klasifikavimas - tai procesas, kurio metu nustatomos ir klasifikuojamos zonos, kuriose dėl degių dulkių, dujų ar mišrių mišinių buvimo kyla sprogimo pavojus. Klasifikavimo sistemą sudaro trys zonos: 0/20 zona, 1/21 zona ir 2/22 zona, kur 0/20 zona yra didžiausios rizikos zona, o 2/22 zona - mažesnės rizikos zona.
Zona 0/20
Tai zonos, kurios nuolat arba ilgą laiką atitinka sprogios aplinkos kriterijus.
Skaičiai:
> 1000 valandų per metus arba daugiau kaip 10% laiko.
Zona 1/21
Tai zonos, kuriose operacijų metu gali susidaryti sprogi atmosfera.
Skaičiai:
10-1000 valandų per metus arba nuo 0,1 % iki 10 % laiko.
Zone 2/22
Tai zonos, kuriose įprastinės veiklos metu sprogimo atmosfera nėra tikėtina.
Skaičiai:
< 10 valandų per metus arba mažiau nei 0,1 % laiko.
Ar užtenka tik laikytis ATEX taisyklių?
Nors ATEX direktyvoje numatyta, kaip užtikrinti saugą pavojingose zonose, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad joje išdėstyti saugos reikalavimai įrangai ir apsaugos sistemoms, kurių naudotojas privalo laikytis įrengdamas tam tikro tipo įrenginius. Tačiau organizacijos pačios sprendžia, ar jos nori viršyti šiuos reikalavimus ir įgyvendinti papildomas saugos priemones, kad padidintų darbuotojų ir įrangos saugumą.
Yra kelios priežastys, dėl kurių labai svarbu įtraukti papildomas saugos priemones, be tų, kurios nurodytos ATEX direktyvoje. Visų pirma, ATEX direktyva yra standartinė, o šio standarto laikymasis nebūtinai reiškia, kad darbo vieta yra iki galo apsaugota nuo sprogimo pavojaus. Organizacijoms dažnai rekomenduojame laikytis visapusiško požiūrio į saugą, įskaitant nuolatinį rizikos vertinimą, reguliarią įrangos priežiūrą ir tinkamą darbuotojų mokymą.
Be to, ATEX direktyvoje pagrinde pateikiamos rekomendacijos, kaip klasifikuoti pavojingas zonas pagal sprogimo riziką. Joje nepateikiama konkrečių rekomendacijų, kaip sumažinti šią riziką ar užkirsti kelią sprogimams. Todėl organizacijos, norėdamos dar labiau sumažinti sprogimo riziką ir sumažinti žalą sprogimo ar gaisro atveju, gali įgyvendinti papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, sprogimo slopinimo sistemas, gesinimo sistemas ir vėdinimo sistemas.
Kaip padidinti saugą už ATEX ribų?
Rangovai gali imtis įvairių papildomų saugos priemonių, kad padidintų saugą, viršijančią minimalius ATEX direktyvoje nustatytus reikalavimus. Šias priemones galime suskirstyti į 2 atskiras kategorijas - prevencines arba poveikį mažinančias priemones.
Pritaikydamos tiek prevencines, tiek poveikį mažinančias priemones, įmonės gali gerokai sumažinti sprogimų ir gaisrų riziką pavojingose zonose ir užtikrinti maksimalų darbuotojų ir įrangos saugumą.
Prevencinės priemonės
dėmesys skiriamas sprogimo pavojingoje zonoje prevencijai arba sprogimo tikimybės sumažinimui.
-
Rizikos vertinimas
Išsamaus rizikos vertinimo atlikimas yra pirmasis žingsnis siekiant nustatyti galimą sprogimo pavojų darbinėje aplinkoje. Tai apima visų galimų degių dulkių ir dujų šaltinių identifikavimą ir jų užsidegimo bei sprogimo potencialo įvertinimą. Tokia analizė leidžia juos pašalinti arba apriboti veiksmingiausiu būdu. Šaltinius, kurių neįmanoma suvaldyti, reikėtų toliau analizuoti - įvertinti galimo sprogimo poveikį ir, jei reikia, įgyvendinti specialias saugos priemones. -
Įrangos priežiūra
Tinkama įrangos priežiūra yra labai svarbi siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų pavojingose zonose. Reguliariai tikrinant, valant ir remontuojant įrangą bi įrankius, pavyzdžiui, dulkių surinktuvus, vėdinimo sistemas ir elektros sistemas, galima išvengti gedimų, galinčių sukelti sprogimą. -
Darbuotojų ugdymas
Taip pat labai svarbu tinkamai apmokyti pavojingose zonose dirbančius darbuotojus. Darbuotojai turi būti apmokyti apie riziką, kylančią dirbant šiose zonose, kaip naudotis saugos įranga ir kaip reaguoti avarijos atveju.
Poveikį mažinančios priemonės
dėmesys skiriamas poveikio sumažinimui sprogimo ar gaisro atveju.
-
Sprogimo izoliavimo sistemos
Apsaugos nuo sprogimo sistemos, pavyzdžiui, sprogimo slopinimo komponentai, yra papildomos saugos priemonės, kurios gali būti įrengtos siekiant išvengti sprogimo arba sušvelninti jo poveikį. Sprogimo slopinimo sistemos aptinka ir sulaiko sprogimą prieš jam išplintant į kitas įrenginio vietas. Tai leidžia apriboti sprogimų daromą žalą ir išsaugoti daugiau komponentų nepažeistų. -
Priešgaisrinės uždaromosios sistemos
Priešgaisrinės uždaromosios sistemos, pavyzdžiui, priešsprogiminės sklendės ir kibirkščių jutiklinės sistemos, gali padėti sulaikyti gaisro plitimą arba atskirti uždegimo šaltinį (kibirkštį, žariją ir pan.), kol jis dar nepasiekė kuro šaltinio (degiųjų dulkių), sumažindamos žalą sprogimo atveju arba net neleisdamos jam įvykti. -
Sprogimo apsauginiai plokštės ir ventiliacijos sistemos
Šios plokštės skirtos slėgiui sumažinti sprogimo atveju, taip sumažinant žalos įrangai ir personalui riziką. Įvykus sprogimui, plokštės suprojektuotos taip, kad plyštų ir išlaisvintų slėgį, nukreipdamos sprogimo jėgą nuo svarbios įrangos ir personalo.
Papildomų saugos priemonių nauda
Nors papildomų saugos priemonių įgyvendinimas gali užtrukti ir pareikalauti papildomų išlaidų, jis suteikia nemažai papildomos naudos, pvz:
-
Mažesnė nelaimingų atsitikimų rizika
Papildomų saugos priemonių įgyvendinimas sumažina nelaimingų atsitikimų riziką pavojingose zonose, apsaugo darbuotojus, įrangą, aplinką ir aplinkinius pastatus nuo žalos. -
Mažesnė žala ir nuostoliai
Apsaugos sistemos nuo sprogimo ir gaisro gesinimo gali gerokai sumažinti sprogimo ar gaisro daromą žalą, apsaugoti darbuotojus ir įrangą. -
Ilgesnis įrangos tarnavimo laikas
Reguliari techninė priežiūra ir tinkamas įrangos naudojimas gali pailginti jos tarnavimo laiką, todėl sumažėja brangiai kainuojančių pakeitimų poreikis. -
Didesnis našumas
Saugesnė darbo aplinka gali padidinti produktyvumą, nes sumažėja prastovų ir remonto poreikis, todėl darbuotojai gali ramiau susitelkti į savo užduotis. -
Reputacija
Įsipareigojus užtikrinti saugą, galima pagerinti organizacijos reputaciją klientų, partnerių ir suinteresuotųjų šalių akyse. -
Verslo tęstinumas
Užkirtus kelią nelaimingiems atsitikimams ir sumažinus sprogimo poveikį, galima sumažinti prastovas, užtikrinti, kad verslas galėtų tęsti veiklą, ir iki minimumo sumažinti pajamų praradimą.
Susipažinkite su visu mūsų ATEX ir saugos produktų asortimentu
Išvados
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti ATEX direktyvą ir saugos priemonių svarbą dulkių ištraukimo pramonėje. Nors ši tema gali būti sudėtinga, apimanti įvairius aspektus, būtina suvokti jos esmę, norint išlaikyti lyderio pozicijas šioje pramonės šakoje. Turėdami daugiau nei 30 metų patirtį kaip dulkių ištraukimo sektoriaus ekspertai, esame pasiryžę padėti Jums ne tik tiekdami išskirtinius dulkių ištraukimo komponentus, bet ir sukauptomis žiniomis bei patirtimi. Jei turite papildomų klausimų arba norite bendradarbiauti su mumis dėl būsimo ATEX projekto, nuoširdžiai kviečiame susisiekti su mumis. Mūsų komanda yra pasirengusi suteikti pagalbą ir patarimus.
